Kas mums nutinka naktį? arba Po nakties


Kas mums nutinka naktį? Dažniausiai turintys paprasčiausią išsilavinimą ar bendrą suvokimą žmonės atsakytų kad valosi organizmas, regeneruojasi ląstelės, žmogus pasiilsi, sapnuoja sapnus ir t.t. Bet kas dar mums nutinka naktį? Tiksliau, kas mums nutinka PO nakties?


Kodėl vieną rytą atsikėlęs jautiesi vienaip, o kitą – kitaip? Kodėl vieną dieną nepasiekiu viršutinės lentynos duše, o kitą – tas pats dušas man yra per mažas? Kodėl vieną dieną atsikeliu ir žygiuoju per namus it Liudviko XIV-tojo rūmų dama aukštai iškelta galva, paskui save vilkdama ilgą įsivaizduojamą šleifą, o kitą dieną einu susigūžus, bijodama pravažiuojančių mašinų, smakru ardama vagas pilkame miesto asfalto grindinyje... 


Ar tai saulė? Gal jos skleidžiama šiluma tiegiamai veikia ne tik visą gyvybę, bet ir emocijas? Gal pilka diena mums iškart praneša apie grėsmę, nesėkmes? O gal tai atgarsiai? Atgarsiai kažko, kas įvyko tą dieną, kurios tu net nebegali įvardinti. Atgarsiai to, kas tave pradžiugino ar sužeidė, suteikė šypseną ar paliko nedidelę skylutę tavo sieloj. Prisiminimai? Praėjusio gyvenimo nuotrupos bei svajonės, kurios naktį išnyra pasąmonėje ar sapnuojant. Gal muzika? Tų trijų zylučių, netoliese turinčių lizdą, etiudai ir vienišos šarkos sodrus kontralto solo. Arba rytinis žadintuvo rokenrolas. Gal kasdien jie skamba kitaip ir užduoda vis kitokį dienos ritmą? 


Ir jeigu matau damą, einančią gatve lengvu žingsniu, neįkyriai pakelta galva, lengvai atloštais pečiais, o jos sijonas nerūpestingai plaikstosi pavasariniame vėjyje, paklausiu savęs: kokia po nakties atsikėlė ji? Ar ji pasiekė viršutinę lentyną? Ar ji gudrauja, apsirengusi rūmų damos pavidalu, nors viduje yra mažytė ir bijo pravažiuojančių automobilių? 

Ir to nesužinosiu, nes jau pati šukuoju plaukus ir, pasistačiusi medinę taburetę, pasilipu siekdama puošnios suknelės viršutinėje lentynoje. „Šiandien būsiu didelė“ tariu sau, nulipu nuo taburetės ir, pasipuošusi gražiausia suknele, mažytė, bet tuo pačiu didelė, nulekiu šviežiai nulyta gatve.

Komentarai